„Kažkas pasiskolinto“: vestuvių prietarai ir tradicijos
Vieni vestuvių prietarais tiki aklai, kiti į juos žiūri skeptiškai, tačiau daugumai tai – smagi pramoga ir būdas paįvairinti pasiruošimą šventei. Vestuvės yra ypatingas įvykis, o jaunavedžiams linkime tik paties geriausio. Dažnai net ir tie, kurie kasdieniame gyvenime nesivadovauja jokiais prietarais, nori pasitelkti senolių išmintį, kad užsitikrintų darnų ir laimingą gyvenimą kartu.
Datos ir vietos pasirinkimas
Išsirinkti vestuvių datą pagal prietarus – ne taip jau paprasta. Pirmiausia, vengiama tuoktis gegužę ar lapkritį, nes manoma, kad šie mėnesiai porai atneš nesėkmę. Visos kitos datos tinka, o didžiausią laimę žada mėnesiai, kurių pavadinimuose yra raidė „r“. Svarbiausia taisyklė – jei jau pasirinkote datą, jos nebekeiskite, nes tai laikoma labai blogu ženklu. Siųsdami vestuvių kvietimus, pasistenkite, kad neliktų nė vieno nepanaudoto – jų geriau neužsakyti per daug, nes tai taip pat gali prisišaukti bėdą.
Kalbant apie vietą, tikintiesiems svarbu, kad bažnytinė santuoka įvyktų toje pačioje bažnyčioje, kurioje nuotaka buvo krikštyta. Taip pat atsakingai rinkitės liudininkus – geriau neimti poros, kuri dar nėra susituokusi, nes tai gali lemti nesutarimus ateityje.
Kaip vestuvinė apranga gali užtikrinti laimę?
Kai data aiški, metas rūpintis įvaizdžiu. Pagal senus prietarus, jaunikis neturi matyti nuotakos su suknele iki pat vestuvių dienos, kitaip santuokoje nebus sutarimo. Jis neturėtų dalyvauti renkantis suknelę ar matuojantis. Jaunikis turėtų nupirkti nuotakai batus – svarbu, kad jie būtų uždari, be atvirų pirštų ar kulnų, nes tik tokie neša laimę. Nuotaka savo ruožtu turi pasirūpinti jaunikio marškiniais. Besimatuojant suknelę, nuotaka niekada neturėtų apsirengti pilno komplekto – visada turi trūkti bent vienos detalės. Jokia netekėjusi mergina neturėtų matuotis nuotakos suknelės, nes rizikuoja likti vieniša. Nors perlai atrodo nuostabiai, vestuvių dieną jų geriau vengti – sakoma, kad jie pranašauja ašaras.
Balta suknelė simbolizuoja skaistumą ir ištikimybę. Tačiau, kad vyras būtų ištikimas, nuotaka turi turėti kažką mėlyno. Be to, privalu turėti kažką pasiskolinto (kad nauja šeima būtų palanki), kažką naujo (simbolizuoja gerovę) ir kažką seno (išsaugo senas draugystes bei ryšį su šeima).
Į ką atkreipti dėmesį ceremonijos metu?
Jaunavedžiai pasiruošę, metas vykti į ceremoniją. Į vestuves nereikėtų važiuoti patiems – juos privalo vežti vyras. Kelyje svarbu vengti juodų kačių; jei tokia perbėgo kelią, geriau rinktis kitą maršrutą. Jaunikiui pakeliui patartina dairytis šarkų ar balandžių, kurie žada laimę, tačiau varnos ar varnai – ne patys geriausi palydovai. Kelionės metu nerekomenduojama stoti, nes tai gali lemti nesėkmingą santuokinį gyvenimą.
Atvykus prie bažnyčios ar civilinės metrikacijos skyriaus, svarbu per slenkstį peržengti dešine koja. Einant prie altoriaus nepatartina dairytis į svečius, nes tai pranašauja išdavystę. Nuotaka taip pat neturėtų žvalgytis atgal.
Stovint prie altoriaus, atkreipkite dėmesį į žvakių liepsną. Tiesios ir aukštos liepsnos žada darnų gyvenimą, o blaškymasis į šonus – neramų. Jei žvakė užgęsta – tai labai blogas ženklas. Laimės ašaros ceremonijos metu yra geras ženklas. Manoma, kad tas, kurio ranka bus viršuje dedant priesaiką, dominuos šeimoje. Jei suklydote tardami priesaikos žodžius – tai atneš laimę. Po ceremonijos tas, kuris pirmas atsikels nuo klaupto, turės pranašumą šeimoje.
Išeinant iš bažnyčios svarbu neužkliūti, nes tai neša nelaimę. Prie bažnyčios svečiai dažnai apiberia porą ryžiais (vaisingumui) arba monetomis (gerovei). Jei renkami pinigai, tas, kuris surinks daugiau monetų, šeimoje bus atsakingas už finansus. Puiku, jei pirmasis sveikinantis asmuo yra vyras – tai dviguba laimė.
Vestuvių puota – laikas švęsti
Šventės metu taip pat galioja tam tikros taisyklės. Prie vestuvių salės tėvai jaunuosius pasitinka su duona ir druska. Nuotakos klausia, ką ji renkasi – duoną, druską ar jaunikį. Ji turėtų atsakyti: „Duoną, druską ir jaunikį, kad jis dirbtų šeimai“. Tada gyvenimas bus pasiturintis. Vėliau jauniesiems duodamos dvi taurės – viena su vandeniu, kita su degtine. Tas, kuris pasirenka degtinę, turės pranašumą. Išgėrę taurės metamos per petį – jei sudūžta, tai laimės ženklas. Tik svarbu nepataikyti į svečius.
Po šios ceremonijos jaunikis gali pernešti nuotaką per slenkstį, kad ji neužkliūtų. Pirmasis šokis taip pat svarbus – susipainiojimas žingsniuose gali lemti nesutarimus. Jei sėkmingai įveikėte šį etapą, galite atsipalaiduoti iki pat „očepinų“ (nuometo nuėmimo). Vidurnaktį jaunikis meta peteliškę ar kaklaraištį – jį pagavęs viengungis pirmas ves. Nuotaka meta nuometą – jį pagavusi mergina pirma ištekės. Nuotaka neturėtų mesti nuometo du kartus, nes tai gali prišaukti nelaimę.
Vestuvių prietarai – tai smagus tradicijų tęstinumas. Jie skiriasi priklausomai nuo regiono ir ne visur yra vienodai svarbūs. Vieni siejami su religija, kiti su pagoniškomis šaknimis. Nors nebūtina tikėti viskuo, laikytis bent kelių tradicijų, pavyzdžiui, turėti kažką mėlyno ar apiberti jaunavedžius ryžiais, yra gražus būdas pagerbti šventę.
Taip pat rekomenduojame paskaityti: Rezervuoti datą – ką tai reiškia ir iš kur kilo?
